Lėčiau auganti ekonomika po 30 metų visada tampa turtingesnė už sparčiau augančią.

BVP augimo tempai neturi ryšio su ilgalaikiu šalies ekonominiu lygiu.

Ilgainiui spartesnis metinis augimas gali sukurti daug didesnį pajamų ir produkcijos lygį.

Augimo tempas svarbus tik vienais metais, todėl po 30 metų skirtumo beveik nelieka.

Asta yra užimta, Mantas yra bedarbis, Rūta yra ne darbo jėgoje.

Asta yra ne darbo jėgoje, Mantas yra užimtas, Rūta yra bedarbė.

Asta yra bedarbė, Mantas yra ne darbo jėgoje, Rūta yra užimta.

Visi trys laikomi bedarbiais, nes tik vienas iš jų dirba visą darbo dieną.

Infliacijos mažinimas neturi jokio ryšio su paklausa, gamyba ar užimtumu.

Griežtesnė pinigų politika gali mažinti infliaciją, bet trumpuoju laikotarpiu gali didinti nedarbo riziką.

Didesnės palūkanos visada skatina vartojimą, todėl nedarbas būtinai mažėja.

Palūkanų normų didinimas visada kartu sumažina ir infliaciją, ir nedarbą.

Produktyvumas rodo tik kainų augimą, todėl yra tas pats kaip infliacija.

Didesnis produktyvumas reiškia, kad šalyje būtinai sumažėja gyventojų skaičius.

Produktyvumas svarbus tik trumpuoju laikotarpiu, bet ne ilgalaikiam augimui.

Didesnis produktyvumas leidžia pagaminti daugiau produkcijos naudojant tą patį darbo kiekį.

Nedarbas turėtų mažėti, nes didesnė gamyba paprastai didina darbo paklausą.

Nedarbas turėtų nesikeisti, nes BVP augimas su darbo rinka nesusijęs.

Nedarbas turėtų tapti lygus nuliui, nes augimas pašalina visus nedarbo tipus.

Nedarbas turėtų didėti, nes spartesnis augimas mažina darbo paklausą.

Ciklinis nedarbas, nes ekonomika būtinai yra recesijoje.

Frikcinis nedarbas, nes žmonės trumpam keičia darbą.

Sezoninis užimtumas, nes visi darbai priklauso tik nuo metų laiko.

Struktūrinis nedarbas, nes darbuotojų įgūdžiai neatitinka rinkos poreikių.

$700

$2100 

$0

$3500