Pasakotojas perteikia, vertina ir pateisina pagrindinio veikėjo išgyvenimus, svyravimus, svarstymus

Pasakotojas į pagrindinį veikėją žvelgia iš kelių perspektyvų: iš labai arti ir iš šalies

Dažnai susitinka, bendrauja su pagrindiniu veikėju meninėje pasakojimo erdvėje (kaip J. Biliūno pasakotojas su savo veikėjais)

Pasakotojas visažinis, vertina Liudą Vasarį iš laiko perspektyvos

Ir romano autoriaus, ir protagonisto Liudo Vasario gyvenime iš tiesų būta Kalnynų parapijos

Anot autoriaus, Liudą Vasarį kankinę klausimai, problemos yra autobiografinio pobūdžio

Pasakojimo būdas iš savo likimą apmąsčiusio pasakotojo perspektyvos yra autobiografiškas

Pirmas psichologinis intelektualinis romanas lietuvių literatūroje

Pirmas erotinis romanas lietuvių literatūroje

Pirmą kartą literatūroje rodoma abejojanti asmenybė

Pirmą kartą lietuvių literatūroje rašoma apie tai, kad individo gyvenimas pats savaime yra vertybė

Pagrindinį romano veikėją Liudą Vasarį sutiktos gyvenime moterys veda iš doros kelio

Pagrindinį romano veikėją Liudą Vasarį sutiktos gyvenime moterys brandina: leidžia pamatyti savo netobulumą, skatina ieškoti savęs, pasitempti, plėsti akirat

Pagrindinį romano veikėją Liudą Vasarį sutiktos gyvenime moterys skatina mesti kunigystę

Pagrindiniam romano veikėjui Liudui Vasariui, kaip poetui, sutiktos gyvenime moterys yra įkvėpimo šaltinis

Artumas gamtai

Susiduria su daug kunigų, dirbančių ne iš pašaukimo

Dramatiški pirmosios meilės išgyvenimai

Liudas Vasaris nežino, kurią moterį pasirinkti

Kunigystė - tikrasis Liudo pašaukimas

Draugų patartas

Dėl savo nuolankumo tėvų sprendimui

Seka kunigo Maironio pavyzdžiu

Liudas Vasaris yra introvertas

Jis susiduria su daug kunigų, dirbančių ne iš pašaukimo

Liudas Vasaris nori turėti vaikų

Liudas Vasaris – meniška asmenybė: jam reikia kitokių potyrių nei kunigui