Vidurio Lietuvos srities Šešupės hidrografiniame rajone.

Pietryčių Lietuvos srities Baltiškųjų aukštumų rajone.

Vidurio Lietuvos srities Dubysos - Ventos

hidrografiniame rajone.

Žemaičių aukštumos hidrografinė sritis.

Pietryčių hidrografinės srities smėlingose

lygumose.

Mažiausiai kritulių iškrenta rytų Žemaičių plynaukštėje,

nes oro masės leisdamosios adiabatiškai šyla, o jose esanti drėgmė išgaruoja,

todėl nėra galimybės susidaryti krituliams.

Mažiausiai kritulių iškrenta vidurio Lietuvoje,

nes oro masės leisdamosios adiabatiškai šyla, o jose esanti drėgmė išgaruoja,

todėl nėra galimybės susidaryti krituliams.

Mažiausiai kritulių iškrenta rytų Lietuvoje, nes oro

masės kildamos adiabatiškai šyla, o jose esanti drėgmė išgaruoja, todėl nėra

galimybės susidaryti krituliams.

Išmolėjimo metu iš dirvožemio profilio į gilesnius jo

horizontus yra išnešamos chemiškai suardytos molio dalelės, o jaurėjimo metu

nesuardytų molio dalelių ardymo produktai.

Išmolėjimo metu iš dirvožemio profilio į gilesnius

jo horizontus yra išnešamos chemiškai nesuardytos molio dalelės, o jaurėjimo

metu suardytų molio dalelių ardymo produktai.

Abu teiginiai yra klaidingi, šie procesai tarpusavyje

nesiskiria.

Visi teiginiai yra klaidingi.

Vakarių Lietuvoje, Žemaičių aukštumos distaliniame

šlaite.

Pietryčių Lietuvoje, Baltiškųjų aukštumų

distaliniame šlaite.

Pietvakarių Lietuvoje, Baltiškųjų aukštumų distaliniame

šlaite.

Glaciageninės kilmės.

Karstinės kilmės.

Limaninės kilmės.

Upinės kilmės.

Termokarstinės kilmės.

Vulkaninės kilmės.

Medininkų moreninė aukštuma formavosi ankstyvojo

pleistoceno metu, o vėlesni ledynų antslinkiai jų nebepasiekė, todėl aukštumos

beveik 100 000 metų buvo veikiamos arktinių sąlygų.

Medininkų moreninė aukštuma formavosi viduriniojo

pleistoceno metu, o vėlesni ledynų antslinkiai jų nebepasiekė, todėl aukštumos

beveik 100 000 metų buvo veikiamos arktinių sąlygų.

Medininkų moreninė aukštuma nėra paveikta

periglacialinių procesų, nes tokie procesai neegzistuoja.

Žemaičių aukštumos I rajonas.

Pajūrio IIa ir Rytų Lietuvos IIIa-c.

Vidurio Lietuvos IIb-d rajonai.

Lietuvos teritorijos rytinėje dalyje nuolat stūksojo

kalnai, todėl ankstesnių periodų ledynai ir kiti geomorfologiniai procesai

nesugebėjo užstumti ar kitaip suformuoti nuogulų.

Visi teiginiai yra klaidingi, nes visa Lietuvos

teritorija yra padengta stratigrafiškai pilna nuogulų storyme.

Visi teiginiai yra teisingi.

Lietuvos teritorijos rytinė dalis yra ant nuolat

besileidžiančios Mozūrijos – Baltijos antiklizės, todėl šis paviršius patiria

nuolatinę denudaciją.

Lietuvos teritorijos rytinė dalis yra ant nuolat

kylančios Mozūrijos – Baltijos antiklizės, todėl šis paviršius patiria

nuolatinę denudaciją.