1,15

1,1

1,14

1,13

1,16

Kai valiutos kursą veikia tik politiniai ir ekonominiai veiksniai

Kai naudojamas išankstinis sandoris ir valiutos kursas yra iš anksto nustatytas

Kai nėra jokio sandorio, fiksuojančio valiutos kursą ateityje

Kai investuotojas remiasi tik prognozėmis apie būsimą valiutos kursą

50

52

42

64

Infliacija neturi įtakos palūkanų normoms

Palūkanų normų skirtumas tarp šalių lygus laukiamam infliacijos skirtumui

Palūkanų normų skirtumas tarp šalių lygus valiutos kurso pokyčiui

Valiutų kursai visada kinta

Valstybės biudžeto deficitas

Infliacijos 

Ilgalaikės palūkanų normos

Valiutos kurso stabilumas

Kaina priklauso nuo perkamo kiekio ar pasirinkto paketo

Kaina nustatoma pagal vartotojo pajamas

Visi vartotojai moka vienodą kainą, nepriklausomai nuo kiekio

Kaina keičiasi kiekvienam individualiam vartotojui atskirai

Baime skatina per ilgai laikyti nuostolingas pozicijas

Emocijos neturi jokios įtakos prekybos rezultatams

Stresas ilgainiui mažina sprendimų kokybę ir skatina impulsyvius sandorius

Godumas padeda laiku uždaryti pelningas pozicijas

Teiginys, kad visi investuotojai renkasi tą patį optimalų rizikingų aktyvų portfelį, o skiriasi tik jų laikoma nerizikingo turto dalis.

Draudimas maišyti vyriausybės obligacijas su akcijomis tame pačiame portfelyje.

Bankomatai ir programėlės visiškai panaikina grynųjų pinigų poreikį.

Principas, kad investuotojai neturėtų diversifikuoti savo portfelio.

Didins obligacijų dalį portfelyje

Nepakeis portfelio struktūros

Visas santaupas išleis vartojimui

Didins grynųjų pinigų dalį portfelyje

Pinigų paklausos kreivė L(R, Y) pasislenka į dešinę, todėl nusistovi nauja pusiausvyra taške 1.

Susidaro pinigų perteklius, todėl žmonės perka finansinį turtą, o tai sukelia spaudimą palūkanų normai mažėti iki naujo pusiausvyros taško.

Realioji pinigų pasiūla sumažėja, todėl žmonės nori laikyti mažiau grynųjų pinigų ir palūkanų norma kyla.

Pinigų pasiūlos kreivė persikelia į kairę, sukurdama pinigų trūkumą ir didindama palūkanų normą.