Technologinė pažanga leidžia pagaminti daugiau naudojant tuos pačius išteklius.

Technologinė pažanga reiškia tik didesnį gyventojų skaičių.

Technologinė pažanga neturi reikšmės ilgalaikiam ekonomikos augimui.

Technologinė pažanga visada mažina BVP, nes mažina gamybos galimybes.

2023-2024 m.

2024 m. buvo defliacija

Abiem laikotarpiais infliacija buvo vienoda

2022-2023 m.

Jei BVP auga, aplinkos tarša visada mažėja

Jei BVP auga, pajamų nelygybė visada mažėja

BVP augimas visada reiškia, kad visuomenės gerovė pagerėjo visais aspektais

BVP padidėjo, bet tai nebūtinai reiškia, kad pagerėjo visi gerovės aspektai

Pinigų paklausa priklauso tik nuo centrinio banko.

Pinigų paklausa yra sprendimas, kokią turto dalį laikyti pinigais, o kokią kituose aktyvuose.

Pinigų paklausa visada turi būti lygi 100 proc. turto.

Pinigų paklausa reiškia tik norą gauti didesnį atlyginimą.

Reprezentaciniai pinigai turi vidinę vertę, o prekiniai pinigai jos neturi.

Reprezentaciniai pinigai visada yra mažiau likvidūs už nekilnojamąjį turtą.

Reprezentaciniai pinigai yra pažadas iškeisti į tam tikrą turtą, o prekiniai pinigai patys yra vertinga prekė.

Reprezentaciniai pinigai naudojami tik elektroniniuose mokėjimuose.

Fiskalinė politika susijusi su vyriausybės išlaidomis ir mokesčiais, o monetarinė politika su pinigų pasiūla ir centriniu banku

Fiskalinė politika matuoja BVP, o monetarinė politika matuoja nedarbą

Fiskalinė ir monetarinė politika reiškia tą patį dalyką

Fiskalinė politika susijusi tik su eksportu, o monetarinė politika tik su importu

Nedarbo lygis tampa lygus nuliui, nes visa darbo jėga įdarbinama.

Ekonomika visiškai nustoja gaminti prekes ir paslaugas.

Kapitalo lygis vienam darbuotojui stabilizuojasi, nes investicijos padengia nusidėvėjimą ir darbo jėgos augimą.

Infliacija visada tampa lygi centrinių bankų tikslui.

Tik namų ūkių vartojimo išlaidos.

Visų įmonių gamybos lygis skirtingiems kainų lygiams.

Tik valdžios sektoriaus išlaidos per metus.

Visų ekonomikos agentų planuojamos išlaidos skirtingiems kainų lygiams.

Natūralus nedarbas neegzistuoja, todėl šis atvejis statistikoje nefiksuojamas.

Ciklinis nedarbas, nes BVP visada mažėja, kai studentas ieško darbo.

Frikcinis nedarbas, nes darbo paieška yra laikinas perėjimo procesas.

Struktūrinis nedarbas, nes visa ekonomika patiria technologinį atsilikimą.