vienašališkai nustatyti pasaulinius standartus tokiose srityse kaip duomenų apsauga (BDAR) ar aplinkosaugos politika.

dėl sudėtingos institucinės struktūros patiria politinę aklavietę ir biurokratinį neefektyvumą.

pritraukti naujas valstybes nares žadant ekonominį klestėjimą ir politinį stabilumą.

valstybės suvereniteto principui.

tautų apsisprendimo principui.

žmogaus teisių principui.

kolektyvinio saugumo principui.

Darnaus vystymosi tikslai atsisakė visų Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir sutelkė dėmesį tik į ekonomikos augimą.

Darnaus vystymosi tikslai buvo taikomi tik Pietų pusrutulio šalims, o TVT buvo universalūs.

Darnaus vystymosi tikslai buvo teisiškai privalomi visoms JT valstybėms narėms, o TVT buvo tik siekiamybės pobūdžio.

Darnaus vystymosi tikslais buvo nustatyta universali darbotvarkė, taikoma visoms šalims, ir aplinkos tvarumas buvo integruotas kaip pagrindinis vystymosi komponentas.

pakeisti Pasaulio banką ir TVF nauju finansų institucijų rinkiniu, kontroliuojamu Pietų šalių.

sukurti karinį aljansą, kuris atsvertų NATO ir Varšuvos pakto galią.

skatinti kultūrinių mainų programas, siekiant geriau suprasti Šiaurės ir Pietų pusrutulius.

institucionalizuoti regioninėse komisijose, tokiose kaip CEPAL, plėtojamas struktūralistines ekonomines idėjas pasauliniu mastu

suteikė institucinę erdvę ekspertams iš Globaliųjų Pietų kurti alternatyvias, struktūralistines vystymosi teorijas.

propagavo universalų laisvosios rinkos kapitalizmo modelį kaip vienintelį kelią į vystymąsi.

buvo pagrindiniai kanalai JAV vadovaujamam Maršalo planui įgyvendinti besivystančiose šalyse.

daugiausia dėmesio skyrė statistikos rinkimui, nepateikdama jokių politikos rekomendacijų.

Teisė skirti JT generalinį sekretorių nepasikonsultavus su kitomis valstybėmis narėmis.

Galimybė vienašališkai blokuoti bet kokį esminį nutarimą, neleisdama Tarybai imtis veiksmų.

Įgaliojimai panaikinti Tarptautinio Teisingumo Teismo priimtus sprendimus.

79

Įgaliojimas siūlyti privalomas rezoliucijas, dėl kurių balsuotų Generalinė Asamblėja.

strateginių teritorijų ir išteklių kontrolė, kaip ir XIX a.

dvipolė konkurencija tarp JAV ir Kinijos.

nevalstybinių veikėjų iškilimu ir švelniosios galios svarba.

vienos supervalstybės, galinčios užtikrinti tvarką pasaulyje, dominavimu.

ignoruojant ekonominius saugumo aspektus, tokius kaip prekyba ir finansai.

išsaugoti vyrų dominuojamą patriarchalinę tvarką, užuot iš tikrųjų gynęs visus piliečius nuo žalos.

ignoruojant didėjančią nevalstybinių subjektų, tokių kaip teroristinės organizacijos, grėsmę.

nepakankamai įvertinant branduolinio atgrasymo svarbą palaikant taiką pasaulyje.

konkrečių etninių ar kultūrinių grupių išlikimą.

individą, apimant tokias grėsmes kaip skurdas, ligos ir aplinkos blogėjimas.

87

galios pusiausvyrą tarp didžiųjų valstybių.

tarptautinę sistemą kaip visumą.

siūlydamas, kad pasaulinis hegemonas gali pašalinti saugumo dilemą užtikrindamas tvarką.

teigdamas, kad demokratinės valstybės nepatiria saugumo dilemos santykiuose su kitomis demokratijomis.

teigdamas, kad saugumo dilema yra neišvengiama materialinio karinės galios pasiskirstymo pasekmė.