Tyrimas ypač efektyvus labai retoms ligoms tirti, nes tyrėjui nereikia stebėti didelės gyvūnų grupės.

Tyrimas leidžia palyginti ligos atsiradimo riziką tarp rizikos veiksnio veikiamų ir neveikiamųjų, nustatyti įvykių seką, tačiau gali būti ilgas, brangus ir jautrus stebėjimo netektims.

Tyrėjas privalo atsitiktinai paskirstyti gyvūnus į rizikos veiksnio veikiamųjų ir neveikiamųjų grupes.

Tyrimas pradedamas nuo sergančių ir nesergančių gyvūnų atrankos, todėl pagrindinis asociacijos matas yra šansų santykis.