VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMA IR VIEŠOSIOS PAJAMOS

FAKTINĖ SITUACIJA

Didelės Lietuvos savivaldybės taryba nusprendžia įgyvendinti naują programą „Švarus ir prieinamas miestas 2027“, kurios tikslas – gerinti atliekų tvarkymą, plėsti dviračių infrastruktūrą ir modernizuoti viešąsias miesto erdves.

Savivaldybė jau gauna įvairių rūšių finansinių išteklių.

Dalis pagal nacionalinius teisės aktus surinkto gyventojų pajamų mokesčio skiriama savivaldybės biudžetui. Savivaldybė taip pat gauna valstybės biudžeto tikslinę dotaciją valstybinei, savivaldybei perduotai funkcijai vykdyti. Savivaldybės kultūros centras gauna pajamų iš koncertų ir parodų bilietų pardavimo. Savivaldybė nuomoja jai priklausančias komercines patalpas privatiems verslo subjektams ir gauna nuomos pajamas. Be to, savivaldybėje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Savivaldybės taryba vis dėlto nusprendžia, kad programai įgyvendinti turimų išteklių nepakanka, todėl nustato naują privalomą mokėjimą – „Miesto tvarumo įmoką“.

Pagal savivaldybės tarybos sprendimą:

• kiekvienas savivaldybės teritorijoje registruotas juridinis asmuo privalo mokėti 240 Eur per metus;

• įmonės, turinčios daugiau kaip 10 transporto priemonių, papildomai moka po 30 Eur už kiekvieną šį skaičių viršijančią transporto priemonę;

• įmoka privaloma nepriklausomai nuo to, ar įmonė naudojasi savivaldybės viešuoju transportu, atliekų tvarkymo sistema ar kita infrastruktūra;

• visos surinktos lėšos turi būti naudojamos tik programai „Švarus ir prieinamas miestas 2027“;

• savivaldybės taryba šį mokėjimą pavadina „vietine rinkliava už tvarią miesto infrastruktūrą“.

Tuo pačiu metu savivaldybė nustato atskirą 25 Eur mokėjimą už specialaus leidimo įrengti lauko reklamos konstrukciją savivaldybės teritorijoje išdavimą.

UAB „Baltic Delivery“ gauna reikalavimą sumokėti abu mokėjimus. 25 Eur už leidimą bendrovė sumoka, tačiau atsisako mokėti Miesto tvarumo įmoką.

Bendrovė teigia, kad savivaldybė faktiškai sukūrė naują vietinį mokestį neturėdama tam pakankamo įstatyminio pagrindo.

Savivaldybė atsako, kad abu mokėjimai yra iš esmės panašūs, nes abu mokami savivaldybei ir abu naudojami viešiesiems poreikiams finansuoti. Savivaldybė taip pat teigia, kad Miesto tvarumo įmoka negali būti laikoma mokesčiu, nes visos lėšos lieka savivaldybėje ir naudojamos tik vietos infrastruktūrai.

Kitas ginčas kyla su buto savininke A. Petrauskiene, kuri atsisako mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Ji teigia niekada nesudariusi sutarties nei su savivaldybe, nei su atliekų tvarkytoju ir pati sukaupianti labai mažai atliekų.

Tuo tarpu savivaldybės kultūros centras per metus gauna 50 000 Eur pajamų iš bilietų pardavimo. Centro vadovas mano, kad šios lėšos neturėtų būti laikomos viešosiomis pajamomis, nes lankytojai bilietus pirko savo noru.

Galiausiai viena savivaldybėje veikianti bendrovė už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą kompetentingos institucijos sprendimu privalo sumokėti 10 000 Eur baudą.

KLAUSIMAI

1. Įvertinkite dviejų UAB „Baltic Delivery“ nustatytų mokėjimų teisinę prigimtį.

Kaip Finansų teisės požiūriu turėtų būti kvalifikuojama Miesto tvarumo įmoka ir 25 Eur mokėjimas už reklamos leidimo išdavimą?

Pagrįskite, kokią reikšmę turi mokėjimo privalomumas, jo atsiradimo pagrindas, konkrečios paslaugos ar administracinio veiksmo buvimas ir tai, kad pati savivaldybė mokėjimą pavadino „rinkliava“.

2. Įvertinkite savivaldybės argumentą, kad Miesto tvarumo įmoka negali būti laikoma mokesčiu, nes surinktos lėšos lieka savivaldybėje ir naudojamos tik vietos infrastruktūrai.

Ar lėšų paskirtis ir jų gavėjas savaime nulemia mokėjimo teisinę prigimtį?

Ar teisėtas viešasis tikslas savaime suteikia savivaldybei teisę nustatyti naują privalomą mokėjimą?

3. Įvertinkite A. Petrauskienės argumentą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą.

Ar tai, kad ji nėra sudariusi individualios sutarties, savaime reiškia, kad mokėjimo prievolė negali atsirasti?

Paaiškinkite skirtumą tarp:

viešosios teisės pagrindu atsirandančios mokėjimo prievolės

ir

sutartinės mokėjimo prievolės.

4. Teisiškai kvalifikuokite šias į savivaldybės ar kitų viešojo sektoriaus subjektų finansų sistemą patenkančias lėšas:

• savivaldybei skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį;

• valstybės biudžeto tikslinę dotaciją;

• pajamas iš savivaldybės patalpų nuomos;

• kultūros centro pajamas iš bilietų;

• 10 000 Eur baudą už aplinkosaugos pažeidimą.

Paaiškinkite, kodėl visos šios lėšos negali būti laikomos tos pačios teisinės prigimties viešosiomis pajamomis vien todėl, kad jos patenka viešojo sektoriaus subjektui.

5. Įvertinkite kultūros centro vadovo teiginį, kad savanoriškai mokamos bilietų kainos negali būti laikomos viešosiomis pajamomis.

Atskirkite:

mokėtojo prievolės teisinę prigimtį

nuo

gautų lėšų vietos viešųjų finansų sistemoje.

6. Pateikite bendrą argumentuotą situacijos teisinį vertinimą pagal schemą:

FAKTAI → VIEŠŲJŲ FINANSŲ SANTYKIS → TEISINĖ PROBLEMA → VIEŠŲJŲ FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ / PAJAMŲ RŪŠIS → TAIKYTINAS TEISINIS PRINCIPAS → TAIKYMAS FAKTAMS → ARGUMENTUOTA IŠVADA.

Vertindami situaciją parodykite, kodėl:

MOKĖJIMAS VIEŠAJAM SUBJEKTUI ≠ AUTOMATIŠKAI MOKESTIS

ir

VIEŠOSIOS TEISĖS MOKĖJIMAS ≠ SUTARTINIS MOKĖJIMAS.