Lietuvos orams įtakos turi tik iš Atlanto vandenyno

atslenkantys ciklonai, t.y. vakarų – pietvakarių krypties.

Britanijos – Farerų vakarų – pietvakarių ir Viduržemio

jūros pietų bei Juodosios jūros pietvakarių.

Didžiausiai nuotėkiais pasižymi vasaros sezonas,

dažniausiai birželio pradžia – liepos pabaiga.

Didžiausiai nuotėkiais pasižymi rudens sezonas,

dažniausiai spalio pabaiga – lapkričio pradžia.

Didžiausiai nuotėkiais pasižymi žiemos sezonas,

dažniausiai gruodžio pabaiga – vasario pradžia.

Didžiausiai nuotėkiais pasižymi pavasario sezonas,

dažniausiai kovo pabaiga – balandžio pradžia.

Didžiausiai nuotėkiais pasižymi pavasario sezonas,

dažniausiai balandžio pabaiga – gegužės pradžia.

Visi teiginiai yra klaidingi.

Jūrinės vėsios ir drėgnos / kontinentinės karštos

ir sausos.

Jūrinės vėsios ir sausos / kontinentinės karštos ir

drėgnos.

Šiltuoju metų laiku Lietuvos klimatą lemia ciklonai ir

anticiklonai.

Daugiausiai kritulių iškrenta rytinėse žemaičių

aukštumos pašlaitėse, nes nuo jūros atslinkusios oro masės leidžiasi ir

adiabatiškai šyla. Vyksta drėgmės kondensavimasis bei susidaro sąlygos

krituliams formuotis.

Daugiausiai kritulių iškrenta vakarinėse žemaičių

aukštumos pašlaitėse, nes nuo jūros atslinkusios oro masės kyla ir adiabatiškai

vėsta. Vyksta drėgmės kondensavimasis bei susidaro sąlygos krituliams

formuotis.

Limnoglacialinių ir fliuvioglacialinių darinių

pasiskirstymas teritorijoje.

Teritorijos geografinė padėtis ir klimatas.

Erozijos procesų paplitimas teritorijoje.

Dugninės ir pakraštinės morenos darinių

pasiskirstymas teritorijoje.

Pajūrio klimatas pasižymi mažesnėmis temperatūros ir

didesnėmis kritulių amplitudėmis nei rytų Lietuvos klimatas.

Pajūrio klimatas pasižymi didesnėmis temperatūros ir

mažesnėmis kritulių amplitudėmis nei rytų Lietuvos klimatas.

Pajūrio klimatas pasižymi mažesnėmis temperatūros

ir kritulių amplitudėmis bei ekstremumais nei rytų Lietuvos klimatas.