Vidurio Lietuvos srities Šešupės hidrografiniame rajone.

Pietryčių Lietuvos srities Baltiškųjų aukštumų rajone.

Vidurio Lietuvos srities Dubysos - Ventos

hidrografiniame rajone.

Žemaičių aukštumos hidrografinė sritis.

Pietryčių hidrografinės srities smėlingose lygumose.

Tai laikotarpis tarp seniausiojo driaso ir

preborealio, kuomet Lietuvos gamtinė aplinka formavosi veikiama netoliese

esančio ledyno.

Tai laikotarpis tarp triaso ir preborealio, kuomet

Lietuvos gamtinė aplinka formavosi veikiama netoliese esančio ledyno.

Tai laikotarpis tarp biolingo ir atlančio, kuomet

Lietuvos gamtinė aplinka formavosi veikiama netoliesia esančio ledyno.

Tai laikotarpis tarp seniausiojo driaso ir preborealio,

kuomet Lietuvos gamtinė aplinka formavosi veikiama Vidurio Lietuvoje esančio

ledyno.

Dekarbonatizacijos metu yra tirpdomi ir išplaunami

pirminiai (laisvieji) karbonatai, o dekalcifikacijos metu – kalcio ir magnio

jonai iš dirvožemio tirpalo (jo sorbcinio komplekso)

Šie procesai tarpusavyje nesiskiria, tai to paties

proceso skirtingi pavadinimai.

Lietuvos vidutinis ežeringumas yra 1,4%, netolygų

ežerų pasiskirstymą lėmė teritorijos glaciogenezė: pakraštinių ir dugninės

morenos darinių pasiskirstymas.

Lietuvos vidutinis ežeringumas yra 2,4%, netolygų ežerų

pasiskirstymą lėmė teritorijos glaciogenezė: pakraštinių ir dugninės morenos

darinių pasiskirstymas.

Lietuvos vidutinis ežeringumas yra 2,4%, netolygų ežerų

pasiskirstymą lėmė teritorijos antropogenezė: gyvenviečių pasiskirstymas.

Lietuvos vidutinis ežeringumas yra 1,4%, netolygų ežerų

pasiskirstymą lėmė teritorijos glaciogenezė: limnoglacialinių ir

fliuvioglacialinių darinių pasiskirstymas.

Nes Baltijos aukštumos formavosi jas praplaunant

ledo tirpsmo vandenims, todėl jos supriesmėlėjo ir dėl to tapo mažiau atsparios

erozijai.

Teiginys nėra teisingas, nes tiek Baltijos tiek ir

Žemaičių aukštumos yra vienodai paveiktos erozijos, nes erozijai pagrindinę

įtaką daro ne granuliometrinė sudėtis, o paviršiaus reljefas.