Tikslo funkcijos reikšmių mažėjimo grafikas, reikšmių priklausomybė nuo iteracijų skaičiaus. Skaičiavimai nutraukiami, kai tikslo funkcijos reikšmės pradeda  mažėti

Tikslo funkcijos reikšmių mažėjimo grafikas, reikšmių priklausomybė nuo parametrų skaičiaus. Skaičiavimai nutraukiami, kai tikslo funkcijos reikšmės nemažėja (pasiekia minimumą)

Tikslo funkcijos reikšmių didėjimo grafikas, reikšmių priklausomybė nuo iteracijų skaičiaus. Skaičiavimai nutraukiami, kai tikslo funkcijos reikšmės nemažėja (pasiekia minimumą)

Tikslo funkcijos reikšmių mažėjimo grafikas, reikšmių priklausomybė nuo iteracijų skaičiaus. Skaičiavimai nutraukiami, kai tikslo funkcijos reikšmės nemažėja (pasiekia minimumą)

Optimali funkcija Z  apibūdina skirtumų pakeltų kvadratu sumą  tarp išmatuotų ir sumodeliuotų (apskaičiuotų) reikšmių. Šių skirtumų suma turi būti minimali.

Tikslo funkcija Z  apibūdina skirtumų pakeltų kvadratu sumą  tarp išmatuotų ir sumodeliuotų (apskaičiuotų) reikšmių. Šių skirtumų suma turi būti maksimali.

Tikslo funkcija Z  apibūdina skirtumų pakeltų kvadratu sumą  tarp išmatuotų ir sumodeliuotų (apskaičiuotų) reikšmių. Šių skirtumų suma turi būti minimali.

Tikslo funkcija Z  apibūdina skirtumų pakeltų kvadratu sumą  tarp išmatuotų ir empirinių reikšmių. Šių skirtumų suma turi būti minimali.

Matematinis,  hidrodinaminis modelis  apibūdinantis tik vieno gamtinio įvykio  t. y. vienos liūties - nuotėkio formavimą.  Vienamatis, nepasiskirsčiusiųjų parametrų (taškinis), priskiriamas tiek empirinių, tiek konceptualių modelių tipui.

Matematinis, hidrologinis modelis  apibūdinantis tik vieno gamtinio įvykio  t. y. vienos liūties - nuotėkio formavimą.  Vienamatis, nepasiskirsčiusiųjų parametrų (taškinis), priskiriamas tiek empirinių, tiek konceptualių modelių tipui.

Matematinis, hidraulinis modelis  apibūdinantis tik vieno gamtinio įvykio  t. y. vienos liūties - nuotėkio formavimą.  Vienamatis, nepasiskirsčiusiųjų parametrų (taškinis), priskiriamas tiek empirinių, tiek konceptualių modelių tipui.

Matematinis, hidrologinis modelis  apibūdinantis tik vieno gamtinio įvykio  t. y. vienos liūties - nuotėkio formavimą.  Dvimatis, pasiskirsčiusiųjų parametrų (erdvinis), priskiriamas tiek „baltos dėžės“, tiek konceptualių modelių tipui.

a) Didesnis svoris reikšmėms didesnėms už vidurkį ir atvirkščiai – mažesnėms; b)  didesnis svoris didesnėms ir atvirkščiai mažesnėms paklaidoms; c) vertina vienodai tiek dideles, tiek mažas paklaidas; d) labiau vertina nuotėkio tūrio atitikimą, nei piką ar laiką; e) labiausiai vertina nuokrypius nuo piko reikšmės; f) suteikia didesnį svorį  paklaidoms  optimizacijos pabaigoje, nei pradžioje.

a) Didesnis svoris reikšmėms didesnėms už vidurkį ir atvirkščiai – mažesnėms; b) labiausiai vertina nuokrypius nuo piko reikšmės ; c) vertina vienodai tiek dideles, tiek mažas paklaidas; d) didesnis svoris didesnėms ir atvirkščiai mažesnėms paklaidoms; e) labiau vertina nuotėkio tūrio atitikimą, nei piką ar laiką; f) suteikia didesnį svorį  paklaidoms  optimizacijos pabaigoje, nei pradžioje.

a) Didesnis svoris reikšmėms didesnėms už vidurkį ir atvirkščiai – mažesnėms; b)  didesnis svoris didesnėms ir atvirkščiai mažesnėms paklaidoms; c) vertina vienodai tiek dideles, tiek mažas paklaidas; d) labiausiai vertina nuokrypius nuo piko reikšmės; e) labiau vertina nuotėkio tūrio atitikimą, nei piką ar laiką; f) suteikia mažesnį svorį  paklaidoms  optimizacijos pabaigoje, nei pradžioje.

a) Didesnis svoris reikšmėms didesnėms už vidurkį ir atvirkščiai – mažesnėms; b)  didesnis svoris didesnėms ir atvirkščiai-  mažesnėms paklaidoms; c) vertina vienodai tiek dideles, tiek mažas paklaidas; d) labiausiai vertina nuokrypius nuo piko reikšmės; e) labiau vertina nuotėkio tūrio atitikimą, nei piką ar laiką; f) suteikia didesnį svorį  paklaidoms  optimizacijos pabaigoje, nei pradžioje.

Tai yra vagos ruožo tėkmės vientisumo (masės tvarumo) lygtis: debitų skirtumas ruožo pradžioje I(t)  ir ruožo  pabaigoje Q(t)  yra lygus vagos vandens ploto pokyčiui S per laiko vienetą t.

Tai yra vagos ruožo tėkmės vientisumo (masės tvarumo) lygtis: debitų skirtumas ruožo pabaigoje I(t)  ir ruožo  pradžioje Q(t)  yra lygus vagos vandens tūrio pokyčiui S per laiko vienetą t.

Tai yra vagos ruožo tėkmės vientisumo (masės tvarumo) lygtis: debitų skirtumas ruožo pradžioje I(t)  ir ruožo  pabaigoje Q(t)  yra lygus vagos vandens gylio pokyčiui S per laiko vienetą t.

Tai yra vagos ruožo tėkmės vientisumo (masės tvarumo) lygtis: debitų skirtumas ruožo pradžioje I(t)  ir ruožo  pabaigoje Q(t)  yra lygus vagos vandens tūrio pokyčiui S per laiko vienetą t.

Klimatiniai veiksniai (krituliai, išgaravimas, oro temperatūra ir t.t.) arba kai kurioms sistemos (pvz. upės vagos ruožui) – vandens prietaka (debitas, vandens lygis)

Klimatiniai veiksniai (krituliai, išgaravimas, oro temperatūra ir t.t.) arba kai kurioms sistemos (pvz. upės vagos ruožui) –modelio lygtys

Klimatiniai veiksniai (krituliai, išgaravimas, oro temperatūra ir t.t.) arba kai kurioms sistemos (pvz. upės vagos ruožui) – vandens prietaka (debitas, vandens lygis) ir tėkmės vientisumo ir dinaminės pusiausvyros  jėgos

Klimatiniai veiksniai (krituliai, išgaravimas, oro temperatūra ir t.t.) arba kai kurioms sistemos (pvz. upės vagos ruožui) batimetrija

Kalibravimo metu nustatyti parametrai yra naudojami tam pačiam reiškiniui aprašyti, kai turimi jo kiti alternatyvūs matavimo duomenys. Tik šie duomenys turėjo būti naudoti modelio kalibravimo procedūroje. Jei verifikavimo metu modeliuoti ir matuoti duomenys gerai koreliuoja (skirtumai yra priimtini), tuomet modelis laikomas tinkamu naudoti.

Kalibravimo metu nustatyti parametrai yra naudojami kitam reiškiniui

Kalibravimo metu nustatyti parametrai yra naudojami tam pačiam reiškiniui aprašyti, kai turimi jo kiti alternatyvūs matavimo duomenys. Tik šie duomenys neturėjo būti naudoti modelio kalibravimo procedūroje. Jei verifikavimo metu modeliuoti ir matuoti duomenys prastai koreliuoja (skirtumai yra nepriimtini), tuomet modelis laikomas tinkamu naudoti.

Kalibravimo metu nustatyti parametrai yra naudojami tam pačiam reiškiniui aprašyti, kai turimi jo kiti alternatyvūs matavimo duomenys. Tik šie duomenys neturėjo būti naudoti modelio kalibravimo procedūroje. Jei verifikavimo metu modeliuoti ir matuoti duomenys gerai koreliuoja (skirtumai yra priimtini), tuomet modelis laikomas tinkamu naudoti.

• Tiesinė funkcija: T_t=a-br² (0<r<1) arba T_t=1/(a+ br²) (0<r<1)
• Polinominė funkcija: T_t= a+bt+ct²+.....+dt^m
• Laipsninė funkcija: T_t  =a+bt

• Tiesinė funkcija: T_t  =a+bt
• Polinominė funkcija: T_t= a+bt+ct²+.....+dt^m
• Laipsninė funkcija: T_t=a-br² (0<r<1) arba T_t=1/(a+ br²) (0<r<1)

• Tiesinė funkcija: T_t  =a/bt²
• Polinominė funkcija: T_t= a+bt+ct²+.....+dt^m
• Laipsninė funkcija: T_t=a-br² (0<r<1) arba T_t=1/(a+ br²) (0<r<1)

• Tiesinė funkcija: T_t= T_t  = a+bt+ct²+.....+dt^m
• Polinominė funkcija: a+bt
• Laipsninė funkcija: T_t=a-br² (0<r<1) arba T_t=1/(a+ br²) (0<r<1)

Patikimumo. Kalibravimo metu įsitikinama ar modelis yra pajėgus apibūdinti modeliuojamą sistemą ir reaguoti  į  jos būsimus pokyčius; b)  Sampratos. Susipažįstama su modeliuojama sistema, įsiaiškinama kaip kintamieji įtakoja sistemos būseną; c) Klaidų šalinimo. Nustatoma trūkstama informacija, aptinkami neteisingi duomenys.

Patikimumo. Kalibravimo metu įsitikinama ar modelis yra pajėgus apibūdinti modeliuojamą sistemą ir reaguoti  į  jos būsimus pokyčius; b)  Sampratos. Susipažįstama su modeliuojama sistema, įsiaiškinama kaip parametrai įtakoja sistemos būseną; c) Kintamųjų šalinimo.  Nustatomi trūkstami parametrai, aptinkami neteisingi duomenys.

Patikimumo. Kalibravimo metu įsitikinama ar modelis yra pajėgus apibūdinti modeliuojamą sistemą ir reaguoti  į  jos būsimus pokyčius; b)  Sampratos. Susipažįstama su modeliuojama sistema, įsiaiškinama kaip parametrai įtakoja sistemos būseną; c) Parametrų šalinimo.  Nustatoma trūkstama informacija, aptinkami neteisingi parametrai.

Patikimumo. Kalibravimo metu įsitikinama ar modelis yra pajėgus apibūdinti modeliuojamą sistemą ir reaguoti  į  jos būsimus pokyčius; b)  Sampratos. Susipažįstama su modeliuojama sistema, įsiaiškinama kaip parametrai įtakoja sistemos būseną; c) Klaidų šalinimo.  Nustatoma trūkstama informacija, aptinkami neteisingi duomenys.

a) trūkstant žinių apie proceso fizikinę prigimtį, b) esant nesudėtingam procesui

a) trūkstant žinių apie proceso fizikinę prigimtį, b) esant sudėtingam procesui

a) trūkstant žinių apie proceso darnią  prigimtį, b) esant aiškiam procesui

a) trūkstant žinių apie proceso fizikinę prigimtį, b) neturint galingų skaičiavimams kompiuterių