Socializacijos procesas yra sąlygotas tiek mūsų biologinės prigimties,

tiek ir kultūros;

Kultūros;

Šie veiksniai praktiškai neturi įtakos individo socializacijai.

Biologinės

prigimties;

Klimato kaitos revoliucija, žemės ūkio

revoliucija, pramonės vystymasis;

Ugnies panaudojimas, religijų sukūrimas,

dinamito išradimas

Ledynmečio periodas, dinozaurų išnykimas,

Amerikos atradimas;

Kognityvinė revoliucija

,  Žemės ūkio revoliucija, Mokslo

revoliucija

tai tokia padėtis,  kai žmogui

reikia atlikti kelis sunkiai suderinamus vaidmenis

tai situacija, kurioje

žmogus stengiasi labai gerai atlikti jam pavestą pagrindinį vaidmenį

tai situacija, kai

žmogus pavargsta nuo socialinio vaidmens atlikimo

 sunkumai, kylantys dėl skirtingų lūkesčių ir

reikalavimų vienam ir tam pačiam vaidmeniui

c,

d;                            

a,

c;                   

a, b;

Visi teisingi

b, d; 

demokratija,

 materialinė gerovė;

visos išvardytos vertybės

asmeninė

sėkmė;

Žmonių bendravimo tarpusavyje ypatumai;

Įsitikinimai, idėjos, kalba, simboliai bei

vertybės;

Įvairūs žmonių sukurti objektai, simboliai

ir technologijos;

Socialinės grupės, socialiniai institutai,

socialiniai reiškiniai

socializacija

– tai procesas, išmokantis naujus visuomenės narius šios visuomenės gyvenimo

būdo;

socializacija – tai sociologinių tyrimų taikymas,

siekiant ištirti visuomeninius reiškinius;

socializacija – tai žmogaus veikla per jo gyvenimą;

socializacija – tai skirtingų pasaulio  kultūrų sugyvenimo būdas.

sociologas turi kuo

tiksliau surinkti informaciją apie kokį nors socialinį reiškinį

sociologas turi nepasitikėti oficialia informacija,

bet visapusiškai tirti reiškinį;

sociologas turi gerbti ir pripažinti visuomenėje

pripažintas vertybes, suvokiant, kad jos yra bendros ir priimtinos visiems

visuomenės socialiniams sluoksniams;

sociologas turi suprasti, kad skirtingų kultūrų žmonės

gali skirtingai traktuoti tuos pačius 

socialinius reiškinius.

platesnio

masto socialines sistemas (pvz., kapitalizmą) ir istoriškai ilgalaikius

procesus (religija, judėjimai

kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąveiką

(žmonių požiūrį į konkrečius reiškinius, pvz., valdžios veiksmus);

mokslinių

žinių kaupimo ir sisteminimo, atskleidžiant sociologijos dėsningumus bei

principus, aspektus

 socialinės aplinkos ir gamtos sąveikų dėsningumus.

individas ir jį supantis pasaulis

žmogaus psichikos ypatumai, psichinių procesų kaita ir

pasireiškimo būdai.

1

pasaulio valstybių ekonominiai ir politiniai

santykiai;

 globalizacijos procesas ir jo įtaka visuomenės raidai;