Žmonių bendravimo tarpusavyje ypatumai;

Įsitikinimai, idėjos, kalba, simboliai bei

vertybės;

Įvairūs žmonių sukurti objektai, simboliai

ir technologijos;

Socialinės grupės, socialiniai institutai,

socialiniai reiškiniai

demokratija,

 materialinė gerovė;

visos išvardytos vertybės

asmeninė

sėkmė;

Pirminė socializacija

Išankstinė socializacija

Antrinė socializacija

Resocializacija

Ji baigiasi gavus diplomą ar kvalifikaciją.

Ji vyksta tik profesinėje veikloje.

Ji vyksta tik jaunystėje, kai pasirenkama

profesija.

Ji vyksta tik profesinėje veikloje.

Ji vyksta ankstyvoje vaikystėje šeimoje.

Ji susijusi su naujų vaidmenų mokymusi ir

prisitaikymu prie skirtingų socialinių aplinkų.

Ji apima tik biologinius įgūdžius.

Socialinė adaptacija

Profesinė socializacija

Vertybių konfliktas

Socialinė integracija

Tai

grynai biologinės reakcijos išraiška.

Tai pasąmonės ir pasąmonės konfliktas.

Tai situacija, kai instinktai (Id) yra tramdomi

Superego – kultūros ir moralės normų.

Tai pavyzdys, kaip žmogus veikia visiškai

laisvai, be socialinės įtakos.

Tomo elgesį lemia tik genetiniai instinktai.

Tomas visiškai nepriklauso nuo kultūros įtakos.

Tomo reakcijas lemia tik atsitiktinumas.

Tomo elgesys rodo biologinių polinkių ir

kultūrinės socializacijos sąveiką.

Kultūrinės universalijos reiškia, kad visose

kultūrose yra panašių reiškinių, o kultūrinis reliatyvizmas pabrėžia, kad šie

reiškiniai įgyja skirtingas prasmes skirtingose kultūrose.

Kultūrinės universalijos ir kultūrinis

reliatyvizmas yra tas pats dalykas.

Kultūrinis

reliatyvizmas reiškia, kad visos kultūros laikosi tų pačių normų.

Kultūrinės universalijos taikomos tik vakarų

civilizacijoms, o reliatyvizmas – rytų.

Tarp asmeninių ir religinių vertybių

Tarp materialinių ir ekonominių vertybių

Tarp teisinių ir moralinių vertybių

Tarp kultūrinių ir estetinių vertybių